quarta-feira, 2 de setembro de 2015

LABARIK KOMESA IZMOLA


Jornal Nacional, editorial

Konvensaun direitus labarik nebe hetan inspirasaun iha normas no prinsipiu nebe iha asembleia Jeral nasoens Unidas adopta iha tinan 1989, nebe timor leste ratifika iha 17 Setembru 2003 nee sai hanesan guia ida ba estadu Timor atu bele kosensializa ninia sidadaun ba respeita diretus labarik nian.

Nasaun sira nebe ratifika ona konvensaun ba labarik sira nee, nasaun sira nee tenki respeita direitus labarik nian, li’liu direitus edukasaun, saude, halimar no alimentasaun nebe diak, proibe trabalha infantil.

Maske Timor Leste sai membru nee maibe fenomena ohin loron nee akontense mak trabalhador infantil, labarik sira nia direitu ba edukasaun, diretus atu hetan asistensia saude nebe diak, edukasaun no labarik barak hola fali responsabilidade inan aman nian ba servisu hodi sustenta uma laran.

Atu konkretiza konvensaun nee, governu kria insitituisaun ida , Konsellu Direitus Labarik nian (KDL) hodi haree espesifiku ba direitus labarik sira nian. Labarik barak tun ba luron hodi halo servisu nebe seidauk pãrtense atu halo.

Maske Timor Leste adere tiha ona ba ONU, hodi nunee kada tinan ekipa ida husi konvensaun mai halao availiasaun ba progresu, dezafiu nebe nasaun sira nee aprezenta. No mos violasaun ba direitus labarik nian. Ohin loron parte igreja preokupa tebes labarik sira iha Timor Leste nian tamba labarik barak sai izmolador iha luron no balu mos naok ten. Maneira nebe labarik sira kompara ho nasaun seluk nebe too ohin loron mosu kriminal oi-oin.

Igreja hatoo ninia preokupasaun nee tamba mosu fenomena lida katak abaraik ohin loron komesa izmola iha luron, naok ema nia sasan iha tempo rai loron, tan nee preokupasaun igreja nian katak keta halo ba iha futuru mai Timor mos hanesan Brazil, nebe nakonu ho violensia.

Estadu harii Komisaun Dirietus ba Labarik ( KDL) nebe asumi responsabilidade hodi tau matan ba direitus labarik sira nian maibe iha realidade labarik barak kontinua pasa vida iha luron, trablahdor infantil no sai izmolador.

“Iha foho seidauk iha, maibe Dili komesa ona labarik sira husu izmola iha luron no labarik balun komesa na’ok iha tempu loron,” Dom Basilio
Los duni amo, labarik barak sai husi uma hodi moris iha luron, barak mak sai izmolador no balu sai naok ten.

Numeru labarik sira ba moris iha luron nee husi tempo ba tempo laos diminui maibe pior liu tan mak aumenta. Nee hatudu katak insusesu KDL, nunee mos labarik sira nee responsabilidade inan aman nian oinsa atu bele forma ema sai ema ida nebe moris ho dignu.*

Jornal Nacional

Sem comentários: