quarta-feira, 8 de junho de 2016

Espozisaun kona-ba memória koletivu selebra Loron Internasiona Arkivu sira nian iha Timor-Leste


Espozisaun ida kona-ba knaar hosi arkivu sira iha memória koletivu no iha governasaun di'ak, ne'ebé sei hala'o iha fatin oioin iha Timor-Leste hodi selebra Loron Internasiona Arkivu sira nian iha semana ne'e iha Timor-Leste.

Espozisaun "Arquivo Nacional: Somos Memória e Boa Governação", inisiativu ida hosi Ministériu Administrasaun Estatal, "hakarak hatudu loloos misaun hosi Arkivu Nasional no mós hatudu responsabilidade hosi funsionáriu ida-idak nian", haktuir hosi nota ne'ebé hakerek hosi organizadór sira.

"Istória hosi Arkivu Nasional ko'alia duni kona-ba ne'e. Hosi grupu ida ema nian ne'ebé hahú hosi tinan 2000 hahú halo rekolla, rai no organizasaun hosi espóliu dokumental boot no importante ida", nia hatutan.

Loron Internasional Arkivu sira nian, ne'ebé komemora iha loron-kinta, harii hosi Asembleia Jeral hosi Konsellu Internasional Arkivu sira nian iha tinan 2007 no loron ne'e invoka loron 09 Juñu 1948 bainhira UNESCO (Ajénsia ONU nian ba edukasaun no kultura) harii ona Konsellu Internasional Arkivu sira nian.

"Koñesimentu no valorizaun ba knaar hosi Arkivu Nasional, hosi komunidade, sei permiti atu aumenta ho baze iha perseveransa no konfiansa hosi ema hotu, bainhira hanesan patrimóniu ne'ebé pertense mós ba ema hotu", rfere hosi organizadór sira espozisaun nian.
"Sidaudaun ida-idak iha dever hodi defende no rai patrimóniu koletivu no transparénsia hosi Administrasaun Públiku. Sidadaun ida-idak iha direitu ba memória no informasaun", sira hatutan mós.

Espozisaun loke iha Parlamentu Nasional iha loron-kinta ne'ebé sei halo semana ida nia laran antes hahú la'o haleu nasaun tomak.

Hili Parlamentu Nasional tanba iha tinan ne'e aprova ona orsamentu hodi hahú harii edifísiu foun ne'ebé sei uza ba Arkivu Nasional.

Ho arkivu linear metru atus resin, inklui hosi espóliu boot hosi administrasaun kolonial Timor-Leste nian, baze hosi Arkivu Nasional konsege moris durante tinan 27 hosi okupasaun indonéziu bainhira "subar" iha sótaun Palásiu Governu nian iha Díli.

Hafoin tratamentu dahuluk hosi istoriadór José Mattoso, kolesaun ne'e sai hanesan fuan hosi arkivu ne'ebé harii iha tinan 2000.

Liutiha tinan 15, segredu boot sira ne'ebé sei fó sai buat barak, ho Arkivu Nasional senti falta meiu tékniku sira, finanseiru sira no ema sira ne'ebé espesializadu hodi trata dokumentu sira ne'ebé balun iha data hosi sékulu XVIII.

"Ne'e hanesan rikusoin Timor-Leste nian no bele serve ba ema hotu hodi hatene ami nia istória. Dokumentu sira nunka sunu iha tempu indonéziu. Rai nafatin tanba hanesan ami nia istória", hatete hosi Horácio Marques, diretór hosi Arkivu Nasional, ba Lusa.

Iha kaixa barak hosi arkivu hosi administrasaun indonéziu nian, hosi dokumentasaun ne'ebé husik hosi administrasaun tranzitóriu ONU nian no dokumentu sira seluk ne'ebé, hahú hosi independénsia, Arkivu Nasional rekolla hosi susesivu governu timoroan sira nian.
Hasoru ho dimensaun dokumental boot no kumpri misaun hamosu iha ekipa hosi Arkivu Nasional nian dezafiu boot sira no kompleksu sira, dalabarak sosiedade timoroan sira ladún hatene.

Entidade destaka apoiu hosi Brazil, hahú hosi 2010, no protokolu foun ne'ebé asina ho Indonéziu iha fulan-Janeiru, antesipa mós asina apoiu ida ho Portugal iha tinan ne'e.

Governu hakarak edifísiu foun ida ho kondisaun sira ne'ebé di'ak maibé hanesan rekoñese hosi Horácio Marques katak ladún iha formasaun no apoiu hosi espesialista sira.

"Ami presiza apoiu hodi tulun trata Arkivu Nasional. Iha 2016 ami tenki iha asesór espesializadu sira. Tanba ne'e ami husu ba Governu atu bele hetan apoiu ne'e, liuliu hosi Portugal", nia hatete no hatutan katak iha ona kontaktu preliminar sira ho Torre do Tombo.

SAPO TL ho Lusa

Sem comentários: