sábado, 11 de maio de 2019

UNICEF: Kuaze metade hosi labarik timoroan sira moris iha liña kiak nian


Kuaze metade hosi labarik timoroan sira moris iha liña kiak nian, valor ida ne'ebé hanesan aas tebes duké entre adultu sira, fó sai hosi relatóriu ida.

Relatóriu, hosi UNICEF no hosi Governu timoroan, hatudu katak Timor-Leste hanesan, iha Asosiasaun hosi Nasaun sira Sudeste Aziátiku (ASEAN) no mós iha Komunidade Nasaun sira Lian Portugeza (CPLP), nasaun ida ho persentajen aas liu ho labarik sira ne'ebé seidauk iha tinan lima ne'ebé sofre nanizmu tanba nutrisaun ne'ebé ladi'ak.

Livru Dadus hosi Labarik sira 2018 nian, ne'ebé divulga iha semana ne'e iha Díli, hatudu katak metade hosi labarik sira sofre nanizmu "maka'as ka moderadu", labarik na'in ida entre labarik na'in tolu iha pezu menus ho forma "moderadu ka todan" no labarik na'in ida entre labarik na'in sia iha frakeza (wasting).

Dokumentu subliña dezafiu sira ne'ebé nasaun hasoru bainhira 46,4% hosi populasaun total hosi millaun 1,18 iha menus tinan 18, no 12,7% seidauk to'o tinan lima.

Informasaun sira hatudu katak 49% hosi labarik sira ne'ebé seidauk to'o tinan 14 moris iha liña ofisial kiak nian, fiksa de'it iha dolar 46,37 fulan-fulan, aas oituan hosi liña internasional kiak nian ne'ebé fiksa iha dolar 40,45.

Kiak infantil hanesan boot tebes iha zona rural sira, ne'ebé besik 40% duké iha zona urbanu sira ne'ebé varia entre 22 no 24% depeden hosi grupu etáriu sira.

Iha parte komparativu sira, kiak afeta liu labarik sira duké adultu sira, iha termu total 41.8% hosi populasaun timoroan hela iha liña pobreza nasional.

Iha nível rejional, índise sira aas liu hosi kiak maka iha rejiaun enklave Oecusse - 62,5% hosi populasaun - tuir Ermera ho 56,7% iha zona ne'ebé prodúz maior parte hosi kafé iha nasaun, únika esportasaun nian.

Díli iha índise kiak ne'ebé ki'ik liu maibé 29% resin moris iha liña ofisial pobreza nian.

Relatóriu hatudu di'ak ida ho 8,6% iha tinan 12 ikus ne'e, tinan ne'ebé refere ba populasaun total hosi nasaun ne'ebé moris iha kiak maka'as.

Hatudu mós taxa hosi mortalidade infantil tuun hosi 125 hosi kosok-oan rihun resin iha 2002 ba na''in 41 iha 2016.

Mortalidade infantil iha nasaun ohin loron hanesan ki'ik liu duké Guiné-Bisau, Angola ho Mosambike, hatete hosi relatóriu.

Informasaun sira hatudu diminuisaun ida 4,7% iha tinan hirak ikus ne'e iha númeru hosi labarik sira ne'ebé simu vasina, hasoru tinan 2010.

Relatóriu indika katak 3,6% hosi labarik sira entre tinan 10 ho 14 halo serbisu infantil, persentajen ne'ebé aumenta ba 4% iha zona rural sira.

Kona-ba edukasaun, estudu hatudu katak 1/4 hosi labarik timoroan sira la ba eskola, 22% de'it hosi labarik sira maka tama iha ensinu pré-eskolar, no kuaze 24% hosi labarik sira iha nível 1 hosi eskolaridade la pasa.

Labarik ida entre labarik na'in 40 husik eskola iha ensinu primáriu, 22% hanesan labarik-feto no 27% hanesan labarik-mane ne'ebé maka la tama iha ensinu sekundáriu.

Relatóriu hatudu katak 58,5% hosi eskola sira iha fonte di'ak ba bee no 35,1% de'it maka iha sintina ne'ebé funsiona.

Kuaze 1/2 hosi joven sira entre tinan 15 ho 19 refere katak hetan violénsia fízika no 3% hetan violénsia seksual.

Persentajen sira ne'e aumenta durante moris tomak no kuaze 40% hosi feto adukltu sira hatete katak etan violénsia no liuhosi 5% hetan abuzu seksual.

Informasaun sira hatudu katak na'in 1.500 resin, iha Timor-Leste, kaben antes kumpri tinan 15 no na'in 23.700 resin kaben antes halo tinan 18.

60,4% de'it hosi labarik sira ne'ebé seidauk halo tinan lima iha rejistu moris nian no 29,2% de'it maka iha sertidaun moris nian.

Lusa | SAPO TL

Sem comentários: